Vasaros pamąstymai apie akcijų rinką
Yra tokia sena rinkos aksioma, jog neapibrėžtumo laikotarpiu kapitalas juda iš akcijų į obligacijas, o kai rinkos dalyviai tikisi ekonomikų atsigavimo ir augimo – priešingai. Pirmu atveju siekiama saugumo, antru – didesnės grąžos (ir rizikos).
Kitaip sakant, kai didžioji dauguma rinkos dalyvių siekia rizikos ir didesnės gražos – akcijos turėtų brangti, o obligacijos – pigti. Ir atvirkščiai.
Nuo balandžio mėnesio taip kažkodėl nebevyksta. Obligacijų kainos kyla, taip indikuodamos skeptišką rinkos dalyvių požiūrį į ateities perspektyvas, tačiau tuo pat metu kyla ir akcijų indeksų vertės (neskaitant OMX Baltic).
Kadangi obligacijų kainų tendencija (angl. trend) aiškiai rodo, kad rinkoje kažkas yra ne taip, galbūt tai puiki proga pradėti kaupti trumpą (angl. short-sell) JAV indeksų poziciją ? Nuo šios minties šiek tiek atgrąso panašiu tempu silpnėjantis JAV doleris. Įvertinus šią aplinkybę, man galvoje kirba dar viena mintis – galbūt FED vėl paleido pinigų spausdinimo stakles ?
Kaip tik ne už kalnų FED atvirosios rinkos komiteto susirinkimas, kuris vyks rugpjūčio 10 d. Jei susirinkimo ataskaitoje atsirastų naujų užuominų apie pinigų masės didinimą rinkoje (angl. Quantitative easing arba tiesiog QE), tai, mano manymu, reikštų, jog spekuliaciniais sumetimais kur kas geriau “trumpinti” JAV dolerį, nei akcijų indeksus. Ir priešingai, jei oficialiojoje FED retorikoje apie tai užsiminta nebus, laikysiuos pirmo plano.
Žemiau pateikiu grafikus:
- ES – S&P500 indekso rugsėjo mėn. ateities sandoris
- ZN – 10 metų trukmės JAV iždo obligacijų rugsėjo mėn. ateities sandoris.



:


